nušvankoti

nušvañkoti tr. nudėvėti, nunešioti, nuvalkioti: Nušvañkoti tie skurliai suvisu – kur su tokiais eisi! Trk. | refl.: Velnio laikrodis: nubluko jau, nusišvañkojo – eina, i viskas Trk. \ švankoti; nušvankoti